kaklinyčia

×kaklinýčia (hibr.) sf. (1) 1. [K] žr. kaklininkas 2: Užmauk arkliams kaklinýčias ant sprando Dov. Diselis į sieną įsirėmė, ir dešiniojo arklio strangai bei kaklinyčios pertrūko Kel1882,309. 2. žr. kaklinė 1: Vaikas mirė kaklinyčia (didžiuoju kosuliu J.Jabl), t. y. kad kaklą užėmė J. 3. LBŽ žr. kaklinėlis 2.